Straipsnių hierarchija

Alfonso Vietrino 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2074 Peržiūros

  Alfonsas Vietrinas – vienas iškiliausių tarpukario ir pokario lengvaatlečių. Per savo sportinę karjerą 22 kartus gerino maratono ir įvairių ilgųjų nuotolių bėgimo Lietuvos rekordus.

  1935 m. VI pasaulio studentų žaidynėse Budapešte, bėgdamas 5000 m iškovojo ketvirtą vietą nauju Lietuvos rekordu (15:17.6). 1936 m. tapo pirmųjų Lietuvos rinktinės tarpvalstybinių varžybų Lietuva – Latvija 10 km bėgimo varžybų nugalėtojas. 1938 m. per pirmąją Lietuvos tautinę olimpiadą už pergales 5 ir 10 km bėgimų rungtyse apdovanotas Amerikos lietuvių sporto komiteto įsteigtais prizais. 1942 m. Kaune laimėjo 3000 m bėgimą prieš Vokietijos maratono čempioną Vėberį. Nuo 1934 iki 1954 m. buvo Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narys.

  Turėdamas sąjunginę kategoriją, teisėjavo ketveriose tarptautinėse varžybose, trejose buvusios TSRS tautų spartakiadose, pasaulio studentų varžybose.

  A. Vietrinas gimė 1915 m. sausio 15 d. Rygoje. Su tėvais persikėlęs į Kauną, pradėjo aktyviai sportuoti ir dirbti Lietuvos kariuomenės ginklavimosi valdyboje. Mokėsi VDU, bet studijas nutraukė karas.

  Buvo didelis Lietuvos patriotas: vokiečių okupacijos metais Lietuvos sportininkų trofėjus, saugomus Kūno kultūros rūmuose, nuo galimo sunaikinimo perdavė Vytauto Didžiojo karo ir Kultūros muziejams. 1948 m. eksternu baigė Kūno kultūros institutą ir jame dirbo iki 1950 m. Kaip nepartinis iš instituto buvo pašalintas. Dirbo Kauno vidurinėse mokyklose fizinio lavinimo mokytoju. Net šešerius metus – Kauno 6-ojoje vidurinėje mokykloje. Vėliau dvidešimt metų Kauno medicinos institute ėjo fizinio lavinimo docento pareigas.

  Mokiniams sugebėjo išugdyti meilę sportui, gyvenimui, žmogui. Moksleiviams jis buvo mokytojas, treneris, studentams – docentas, mažiau jį pažinojusiems – buvęs garsus bėgikas, o artimiems bičiuliams – Vėjas. Vėju jį vadino gal todėl, kad visur suspėdavo, kad mokėdavo šiltu žodžiu pavargusį atgaivinti, padrąsinti, o išsišokėlį atvėsinti.

  1964 m. A. Vietrinui suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas. 1984 m. – Lietuvos nusipelniusio kūno kultūros ir sporto darbuotojo vardas. 1995 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinu.

  Vedęs garsaus gydytojo Garmaus dukrą Sofiją, gyveno jos tėvų namuose Panemunėje, iš kur A. Smetonos alėja pasiekiamas Panemunės šilas – pagrindinė A. Vietrino treniruočių vieta.

  Lietuvos kūno kultūros institutas buvo paskutinė doc. A. Vietrino darbo vieta. Mirė 1996 m. birželio 19 d. Palaidotas Panemunės kapinėse. Nuo 1997 m. kiekvieną pavasarį vyksta A. Vietrino taurės bėgimo varžybos.