Pagerbtas vienos iškiliausių Lietuvos sporto mokslo atstovių Valerijos Stakionienės atminimas

             Lietuvos sportinis ir olimpinis judėjimas, gimęs dar 1919 m. gegužės 18 d., kai buvo įkurta pirmoji Lietuvos sporto sąjunga, nuėjo ilgą ir garbingą kelią. Nuo tais laikais turimų ir kultivuojamų keturių sporto šakų išaugo iki 144, nuo penkių prieškaryje Lietuvos sportininkų Europos ir pasaulio čempionatuose  iškovotų medalių, imant 1937-2018 metus  Pasaulio olimpinėse žaidynėse mūsų sportininkai yra iškovoję 31 aukso, 26 sidabro ir 28 bronzos medalius, Pasaulio čempionatuose 422 aukso, 455 sidabro ir 558 bronzos medalius, Europos čempionatuose 676 aukso, 633 sidabro ir 860 bronzos medalių. Todėl pasigilinus vien  tik į šiuos skaičius susimastai, kieno pastangų dėka buvo pasiekti šie laimėjimai.

 Aišku, kad visų pirma mūsų sportininkų, bet kita vertus nebūtų sportininkų be kūno kultūros mokytojų, sporto trenerių, sporto organizatorių ir pan. Tačiau kas paruošė tuos mokytojus, trenerius ir sporto organizatorius? Aišku, kad mūsų aukštosios mokyklos. O visų pirma buvęs Lietuvos kūno kultūros institutas, kuriame dirbo nepriekaištingos išminties talentingi dėstytojai tokie kaip kad profesorė Valerija Stakionienė. Ji,1943 m. aukso medaliu baigusi Panevėžio mergaičių gimnaziją, 1945 m. įstojo į tuometį Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (toliau – KKI). Institutą baigė su pirmąja laida – 1948 m. Diplomas vėl su pagyrimu. Tų pačių metų rudenį ji grįžo į KKI jau kaip dėstytoja. 1958 m. V. Kaupaitė - Stakionienė buvo paskirta Kūno kultūros ir sporto katedros vedėja ir apgynė kandidatinę disertaciją „Fizinis auklėjimas Lietuvos mokykloje“. Šioje katedroje dirbo ir jai vadovavo 25 metus. 1961 m. V. Kaupaitei-Stakionienei suteiktas docentės vardas. 1970 m. Vilniaus universitete ji apgynė pedagogikos mokslų daktarės disertaciją ,,Moksleivių fizinio tobulumo pagrindai“. Ji daugelį metų buvo viena ryškiausių Lietuvai nusipelniusių mokslo veikėjų, ilgametė Lietuvos kūno kultūros akademijos (dabar – Lietuvos sporto universitetas) dėstytoja, socialinių mokslų habilituota daktarė profesorė,  kuriai šiemet spalio 13-ąją sukako 95-eri.

Į Kauno Petrašiūnų kapines pagerbti profesorės Valerijos Stakionienės  atvyko jos buvę doktorantai,  doc. socialinių mokslų daktarė Elena Puišienė, buvęs Vilniaus pedagoginio instituto prorektorius Tarptautinės Baltijos šalių sporto mokslo asociacijos viceprezidentas, profesorius, socialinių mokslų daktaras Audronis Vilkas, buvęs ilgametis Lietuvos kūno kultūros instituto katedros vedėjas, Lietuvos lengvosios atletikos čempionas, profesorius, habilituotas biologijos mokslų daktaras Janas Jaščianinas, Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas, mokslų daktaras Česlovas Garbaliauskas su žmona Violeta, profesorius, habilituotas  daktaras Antanas Skarbalis ir Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas. Taip pat buvo aplankyta Alekso Stanislovaičio, Stefanijos Astrauskaitės, Vytauto Kontvainio, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento Vytauto Augustausko ir jo šeimos narių kapavietės,  Faustos Bimbienės ir Vytauto Bimbos, Laimutės Poviliūnienės, Zdislavo Koronkevičiaus, Algirdo Šociko, Ričardo Tamulio, Adolfo Varanausko , Algimanto Baltušniko, prof. Antano Šležo, Gintauto Mincės, Viliaus Buikos, Jurgio Marculano, Leono Krasausko, Juozo Subačiaus, mokslo daktaro Drąsiaus Palukaičio, Eligijaus Vyskupaičio bei kitų Lietuvos iškilių sportininkų ir sporto darbuotojų kapaviečių alėja, kurioje amžino poilsio į Lietuvos žemelę parvešti iš Šveicarijos ilsisi ir Lietuvos sporto pradininkai Stepas Garbačiauskas ir Elena Kubiliūnaitė Garbačiauskienė, bei buvo susipažinta su jau paskirta naująja iškiliausiems sportininkams  skirta vieta. 

Pranas Majauskas

Nuotraukos Dainiaus Litvinsko