X Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Kaune

    2017 m. birželio 30 – liepos 2 dienomis Kaune ir Druskininkuose vyko X Pasaulio Lietuvių Sporto Žaidynės, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Sporto metams. Ši sporto šventė pritraukė net 4 tūkst. dalyvių iš 26 pasaulio šalių, kurie rungėsi 19 sporto rungčių. Suprantama, kad kiekvienoje sportinėje kovoje siekiama pergalės, aukštesnių rezultatų, tačiau nemažiau svarbu ir tai, kad varžybos vyko labai draugiškoje aplinkoje, gražioje tarpusavio pagarboje. Vyko aktyvus bendravimas, pažintys, pasikeitimas adresais ir kvietimai lietuviams apsilankyti užsienyje, o užsieniečiams dažniau lankytis Lietuvoje.

  Priešpaskutinę žaidynių dieną - liepos 1 d. - pasaulio lietuvius sukvietė Lietuvos sporto muziejaus kolektyvas, norėdamas pagerbti ir pasidžiaugti svečiais iš užsienio. Nors trumpam atitrūkę nuo sporto varžybų, pasaulio lietuviai rinkosi pagrindinėje muziejaus salėje, kurioje vyko oficialioji dalis. Pradžioje susirinkusius svečius pasveikino Lietuvos sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas. Taip pat susirinkusius pagerbė LVRM viceministras Darius Urbonas ir Kūno kultūros ir sporto departamento Prie LR Vyriausybės generalinis direktorius Edis Urbanavičius, sveikinimo žodžius tarė atvykę svečiai iš Australijos, JAV, Rusijos, Lenkijos ir kitų šalių. Vėliau svečiams buvo parodytas IV-ųjų Pasaulio žaidynių, vykusių taip pat Kaune 1991 m., videofilmas, kurį bežiūrint ne vienam ir ašarą teko nubraukti, prisimenant praėjusias dienas. Šventės atomazga buvo Kauno sporto veteranų klubo „Ąžuolynas“ ansamblio paruošta programa, skatinusi į bendrą dainą įsijungti visus renginio dalyvius. Galiausiai muziejaus direktorius Pranas Majauskas atvykusiems iš užsienio, o taip pat ir vietiniams sporto veteranams įteikė atminimo padėkas. Pamėginkime įsigilinti į padėkos tekstą: „Šią dieną tiek jums, atvykusiems iš plataus pasaulio, tiek mums, sulaukusiems garbingų ir mielų svečių, malonu ne tik pasidžiaugti lietuvių iškovotomis pergalėmis pasaulyje, bet ir pabendrauti. Dėkodami už apsilankymą, skiriame mūsų bičiulio Romo Bernoto eiles.

 

Vėjas nuplėšė gelstantį rūbą

Nuo senų mūsų sodžiaus beržų,

Ne visi sugrįžti suskubo

Pažiūrėt kaip čia vešliai gražu.

 

 

Nors sunkiausios gyvenimo kliūtys

Mūsų laukė likimo takuos,

Bet vėl noris gimtinėj pabūti

Kai berželiuos gegutė kūkuos.

 

Jūs sugrįžkit į gimtąjį sodžių

Ir praeikit gimtinės takais...

Nesvarbu, kaip dabar jis atrodo,

Bet svarbu, kad širdy jį laikai.“