Atidengtas kertinis akmuo Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietoje

       2015 m. gegužės 9 d.,  kaip ir prieš 96 metus,  Kauno Vytauto parke buvusiam to meto Vytauto kalne (Petrovkoje), įvyko sporto šventė, skirta Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietos įamžinimui.

Pagrindinis šventės akcentas – kertinio, per 3,5 tonas veriančio, granitinio akmens, parvežto iš Rizgonių karjero, atidengimas, ant kurio tamsioje granitinėje juostoje parašyta: „1919 M. LIEPOS 13 D. ŠIOJE VIETOJE GIMĖ LIETUVOS SPORTINIS JUDĖJIMAS, IŠGARSINĘS LIETUVĄ PASAULYJE“.

Šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos Olimpinės akademijos, miestų ir rajonų savivaldybių kūno kultūros ir sporto skyrių, sporto draugijų ir sporto federacijų atstovai, olimpiečiai, sporto veteranai, bendro lavinimo  bei sporto mokyklų auklėtiniai, darželinukai, kultūros ir meno meistrai. Prieš prasidedant šventei, buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės Petrašiūnų kapinėse prie Vieno iš Lietuvos sporto sąjungos įkūrėjų Stepo Garbačiausko ir jo žmonos Elenos Kubiliūnaitės Garbačiauskienės kapo bei Panemunės kapinėse prie Alfonso ir Sofijos Vietrinų kapo. Į šventę susirinkusius dalyvius ir atvykusius svečius pasveikinęs, šventės organizacinės komisijos pirmininkas Pranas Majauskas padėkojo už parodytą dėmesį ir meilę Lietuvos sportiniam judėjimui, ir kad čia, jo lopšyje, visi susirinkę ne tik galime prisiminti po Pirmojo pasaulinio karo nepaprastai sunkiu Lietuvai metu į gimtinę sugrįžusius jaunus žmones Stepą Garbačiauską ir Praną Oleką,  bei čia gyvenusius V. Jasaitį, I. Janavičiūtę – Kripienę ir jos pirmininką gydytoją Praną Šližį, įkūriusius Lietuvos sporto sąjungą, bet ir  pasidžiaugti Lietuvos sportininkų laimėjimais pasaulyje, pabendrauti, pasitarti, kaip mums sekasi ir ką turėtume nuveikti žiūrint į ateitį ir kad čia švenčiausioje Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietoje, pasitinkant Lietuvos Valstybės  ir Lietuvos sportinio judėjimo 100 – asias metines, mes galėtume pamatyti šį Vytauto parką klestinčiu, kad čia būtų girdimas, toli už jo ribų bežaidžiančių ir besportuojančių, vaikučių džiaugsmas ir klegesys, kad į šią vietą norėtų ateiti ir prie šio akmens pabūti mūsų sporto veteranai, kažkada sportui paaukoję ne tik vaikystę, jaunystę, bet ir neretai sveikatą, bei gražiausius savo gyvenime metus, o baigdamas kalbą čia dalyvavusių vaikučių paklausė: „Ar jie po 96- erių metelių ateis aplankyti šį akmenenėlį?“. Vaikučiai pažadėjo ateiti... Iškiliai ir nuoširdžiai, atidengęs šios šventės simbolinį akmenį, susirinkusius pasveikino Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Kauno vicemeras Popovas, Lietuvos olimpinės akademijos garbės prezidentas Povilas Karoblis, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos prezidentas Dovydas Jakubauskis. Kaip ir tą kartą 1919 m., susirinkusius gražiomis melodijomis linksmino Viešojo saugumo tarnybos pučiamųjų orkestras, tautinių šokių kolektyvas ,,Santariečiai“, „Šarkelės“ darželio dainorėliai. Buvo surengtos šventės dalyviams 30 m, 40 m ir 60 m bėgimo varžybos raižyta vietove, kaip kad tuo metu buvo bėgama paprastais pramintais bėgimo takeliais arba pievute be specialios aprangos ir avalynės, o kai kas ir basas. Vyko lauko teniso, girų kilnojimo ir futbolo varžybos. To meto geriausias 60m bėgimo laikas vyrams buvo 9 sek., 400 m bėgimas 11min. 11 sek., 800 m ėjimas per 4 m. 20 sek., šuolis į aukštį 149cm, šuolis su kartimi 2m. 52 cm., ietės metimas 38 m 70 cm, disko metimas 20 m 20 cm. Šį kartą,gerindami prosenelių rekordus, ypatingai gražiai pasirodė Kauno darželinukai, aišku, kad buvo  nepralenkiami miesto lengvosios atlėtiko sporto mokyklos ,,Viltis“ bėgikai, nepaprastą jėgą demonstravo sunkiaatlečiai, gražiai ne tik techniškai, bet ir kilniai, gerbdami varžovus, žaidė, atėję prisimint jaunystę, lauko tenisininkai ir futbolininkai.

Visi šventės dalyviai, kiekvienas pagal savo amžių, turėjo galimybę savo jėgas išbandyti ten pat raižyta vietove įrengtuose bėgimo takeliuose, aišku, kad be startukų arba basas ir gauti apdovanojimą.

         Meno meistrai gražiai padainavę, sušokę arba pagroję taip pat buvo gražiai pagerbti bei apdovanoti.

         Po visų iškilmių Vytauto parke Lietuvos lengvosios atletikos federacija surengė bėgimą Alfonsui Vietrinui atminti, kuriame dalyvavo stipriausi bėgikai iš visos Lietuvos.

 

Pranas Majauskas