Po kelių tylos metų vėl pažadinta mintis kurti Lietuvos sporto šlovės alėją...

             2018 m. gegužės 10 d. į Lietuvos sporto muziejaus edukacinę klasę rinkosi sporto veteranai, olimpiečiai ir kiti garbūs žmonės išgirsti naujos informacijos apie taip ilgai puoselėtos minties ir lūkesčių apie ilgus metus puoselėtą  ,,Lietuvos sporto šlovės alėjos“ likimą. Renginyje dalyvavo naujojo ,,Lietuvos Sporto šlovės alėjos“ projekto autoriai Tomas Kuleša bei Gintaras Čepurna ir senojo projekto autoriai Vidas Minkevičius ir Kęstutis Linkus,  taip pat Kauno Žaliakalnio bendruomenės ,,Žaliasis ąžuolynas“ narys prof. Saulius Kaušinis, olimpiečiai Rimantas Plungė, Vytautas Butkus, Tomas Bardauskas, Vidas Bičiulaitis, sporto veteranai Povilas Grigonis, Arvydas Bilius, Jonas Čirūnas, Kazimieras Abrasconis, doc. Elena Puišienė, Petras Mikelionis, buvęs Lietuvos seimo narys Arimantas Dumčius, Vaida Pranarauskaitė, Viktoras Krimelis, Ramunis Budriūnas ir kiti. Susirinkusius pasveikinęs ir pasitarimą pradėjęs muziejaus direktorius Pranas Majauskas, padėkojęs susirinkusiems, trumpai nušvietė minėtos ,,Lietuvos sporto šlovės alėjos“ įkūrimo Sporto Halės prieigose gimimo pradžią, kai dar 1988 m. gruodžio mėn. 26 d. per vykusį 2000 visų laikų žymiausių Lietuvos sportininkų sąskrydį sporto Halėje tuometinis Kauno sąjūdžio vadovas Oksas iškėlė šią mintį, o 2006 m., minint Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto sugrįžimo į Tarptautinį olimpinį komitetą  15 metų  sukaktį, Olimpietė Gintarė Volungevičiutė perskaitė visų Lietuvos Olimpiečių kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos Seimą, kad S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro prieigose būtų įrengta ,,Lietuvos sporto šlovės alėja“, žyminti aukščiausius mūsų tautos sporto laimėjimus. Ko pasiekoje buvo sudaryta Organizacinė grupė, kurioje dalyvavo Lietuvos Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Algimantas Salamakinas, Lietuvos sporto muziejaus direktorius, Kauno miesto Žaliakalnio bendruomenės nariai, olimpiečiai, sporto veteranai, miesto sporto bendruomenės nariai, žiniasklaidos atstovai, buvo parengtas išsamus raštas-kreipimasis į Kauno miesto savivaldybę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl projekto parengimo ir lėšų skyrimo. Kauno miesto savivaldybė priėmė sprendimą, leidžiantį įrengti ,,Lietuvos sporto šlovės alėją“ S. Dariaus ir S. Girėno prieigose nuo K. Petrausko gatvės iki Sporto Halės, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė minėtam projektui parengti skyrė 800 tūkstančių Litų. Sutelktomis visų suinteresuotų organizacijų jėgomis per trumpą, nepilnų dviejų metų laikotarpį, buvo parengtas projektas, kuris viešai buvo pristatytas ne tik Kauno sporto Halėje plačiajai miesto visuomenei, bet ir Lietuvos Seime.  Tam nebuvo panaudotas nė vienas centas lėšų. Projektui buvo pritarta ir nekantriai laukiama, kada jis turėtų išvysti dienos šviesą. Bėgo metai , keitėsi miesto vadovai, o sporto bendruomenė vis kantriai laukė, kol pagaliau sužinojo, kad yra parengtas naujas ,,Lietuvos sporto šlovės alėjos “  projektas, apie kurį nei buvę senojo projekto iniciatoriai, organizatoriai bei rengėjai nieko nežinojo. Todėl neatsitiktinai tiek buvę senojo projekto kūrimo iniciatoriai bei rengėjai pakvietė naujojo projekto autorius pokalbiui  visų pirma su tais žmonėmis, kurių garbei ta alėja bus kuriama, o kartu ir nuoširdžiam bei dalykiniam pokalbiui ir su tais žmonėmis, kurie prieš keletą  metų šį projektą kūrė. Naują projektą gana išsamiai  pristatė architektai Tomas Kuleša ir Gintaras Čepurna. Po jų kalbėję ne tik pirmojo projekto autoriai Vidas Minkevičius ir Kęstutis Linkus bei Žaliakalnio bendruomenės narys prof. Saulius Kaušinis, olimpiečiai, sporto veteranai, sporto bendruomenės nariai pažymėjo, kad ne tik sporto gatvės, bet ir dalinai stadiono prieigose nebeliko akcentų, t.y. tų elementų, kurie liūdytų ,,Lietuvos sporto šlovę“. Kaip savo baigiamojoje kalboje pažymėjo Pranas Majauskas nebeliko čia tos sakralinės vietos, kur galėtų tiek džiaugsmo, tiek skausmo valandą prie Dariaus ir Girėno paminklo ištakų  pastatyto ,,Atverstos sporto istorijos knygos“ monitoriaus  rinktis ne tik sporto, bet ir miesto bendruomenės nariai, palydėti mūsų sporto delegacijas, sporto komandas ir atskirus sportininkus į atsakingas tarptautines Europos, pasaulio, Olimpines žaidynes ir pasitikti juos grįžtančius. Čia galėtų burtis tiek Žaliakalnio, tiek miesto įvairaus amžiaus, įvairių pomėgių bendruomenių nariai, duodamos iškilmingos priesaikos, pasižadėjimai. Juo labiau , kad pati Sporto Halė, laikui bėgant turėtų tapti miesto ne tik sporto, bet ir kultūrinio-dvasinio gyvenimo namais. Rengiant ši susitikimą buvo kiek nuogąstaujama, kad sunku bus rasti nuoširdų dalykišką dialogą. Tačiau visų nuostabai, pasisakymai buvo dalykiški tikintis, kad   suvienijus visų pastangas būtina padaryti viską, kad ,,Lietuvos sporto šlovės alėjos“ kūrimo idėja nebūtų sužlugdyta, o sujungus visų geros valios žmonių, architektų ir miesto bei valstybės vadovų pastangas būtų vystoma toliau iki jos pilno įgyvendinimo. Sutarta, kad greitoje ateityje būtina  dar kartą susieiti ir galutinai aptarti ar mums reikia, ,,Lietuvos sporto šlovės alėjos“, ar pakaks sutvarkyti tik priėjimą prie sporto halės, paliekant tik tam tikrus simbolinius elementus. Jai tai įvyktų, tai būtų sulaužytas kažkada duotas žodis, bet ir prarastas pasitikėjimas...