A. Poviliūnas – neeilinė asmenybė Lietuvos sporto visuomenėje. 1987 - 1991 m. buvo Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotojas, 1991 - 1998 m. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojo patarėjas, Lietuvos Respublikos prezidento vyresnysis referentas, 1998 - 2012 m. - Lietuvos olimpinio fondo valdybos pirmininkas, 1988 m. - LTOK atkūrimo darbo grupės vadovas, 1988 - 2012 m. LTOK prezidentas, nuo 2012 m. garbės prezidentas, Lietuvos delegacijų vadovas žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse 1992 - 2012 m. Monografijos „Olimpinė Lietuva, 1918-2008: lūžiai, etapai, pasuliniai kontekstai“ (Vilnius, 2010) pagrindu parengė ir 2011 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar - Lietuvos edukologijos universitetas) apgynė socialinių mokslų (edukologija) daktaro disertaciją.

2012 m. A. Poviliūnas Lietuvos sporto muziejui padovanojo savo olimpinę kolekciją, kurią sudaro per 300 vienetų/eksponatų. „Tai visų Lietuvos olimpiečių įvertinimas per mano asmenį,“ – atidarant parodą muziejuje, skirtą LTOK 25-mečiui (2013 m.), sakė A. Poviliūnas.

Nuo 1992 m. Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos Sporto įrenginių komisijos narys, 1995 - 2002 m. Europos olimpinių komitetų Vykdomojo komiteto narys, nuo 2002 m. Pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) vykdomosios tarybos narys, apdovanotas šios asociacijos ordinu.

1998 m. Pasaulio šventosios dvasios riterių brolija už nuopelnus puoselėjant sportą ir visuomeninį darbą A. Poviliūnui suteikė ševaljė titulą, o 2002 m. popiežius Jonas Paulius II už sporto populiarinimą - apaštališkąjį palaiminimą.

Kolekcijoje rasime Lietuvos Respublikos prezidentų Algirdo Brazausko, Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės padėkos raštus. Pažymėtini Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojimai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinas (1998), Ldk Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius (2008), taip pat Kauno m. savivaldybės 2 laipsnio Garbės santakos ženklas.

Kolekcijoje yra Tarptautinio olimpinio komiteto (toliau - TOK) apdovanojimų: TOK šimtmečio medalis (1994), Olimpinis ordinas (1998), Olimpinio sąjūdžio vienybės (1995), Olimpinio solidarumo (1995), Sporto ir kilnaus elgesio (2005) prizai bei Lietuvoje viešėjusių LTOK‘e viešėjusių  užsienio valstybių – Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Kazachstano, Čekijos, Argentinos – nacionalinių olimpinių apdovanojimų.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto aukščiausi apdovanojimai – garbės ženklas ir Olimpinė žvaigždė – už nuopelnus olimpiniam sąjūdžiui. Taip pat Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) apdovanojimai: 1-ojo laipsnio ordinas su grandine „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, 2-ojo laipsnio ordinas, Sporto garbės komandoro ženklas, Sporto garbės kryžius, Aukso medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, Lietuvos nusipelniusio trenerio ženklas.

2000 m. Lietuvos kūno kultūros akademijos (dabar - Lietuvos sporto universitetas) senatas A. Poviliūnui suteikė garbės daktaro vardą, 2007 m. jam suteiktas Lietuvos olimpinės akademijos akademiko vardas, 2012 m. – LTOK garbės prezidento vardas, 2013 m. jis išrinktas Lietuvos olimpinės akademijos prezidentu.