1963 m. Kaune buvo įsteigta Aukštojo sportinio meistriškumo (ASM) mokykla . Nuo įsteigimo iki 2017 m. (1992 m. pervadinta į Sporto mokyklą „Gaja“) mokykla parengė 35 olimpiečius, iš kurių 5 tapo olimpiniais prizininkais.
Boksininkas Ričardas Tamulis 1964 m. tapo Tokijo olimpinių žaidynių vicečempionu. 1976 m. Monrealio olimpiados sidabro medalininku tapo irkluotojas Vytautas Butkus 4-viečių porinių valčių klasėje, o Genovaitė Ramoškienė ir Eleonora Kaminskaitė iškovojo bronzą 2-viete porine valtimi.
2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse olimpinę bronzą laimėjo irkluotoja Birutė Šakickienė (su Kristina Paplavskaja) 2-viečių porinių valčių klasėje.
Mokyklos absolventė, vėliau trenerė Birutė Kalėdienė dar 1958 m. pirmoji iš Lietuvos sportininkų tapo Pasaulio rekordininke, numetusi ietį 57,49 m, tais pačiais metais ji laimėjo Europos čempionato sidabrą, o 1960 m. Romos olimpinėse žaidynėse – bronzos medalį. 2000 m. B. Kalėdienė pripažinta geriausia XX amžiaus Lietuvos lengvaatlete. 1969 m. Pasaulio rekordininku tapo ASM mokyklos auklėtinis Vladimiras Dudinas, 3000 m. kliūtinio bėgimo distanciją įveikęs per 8:22,2 min.
Sporto mokykloje dirbo įžymūs, nusipelnę treneriai. Lengvaatlečius treniravo A. Varanauskas, B. Kalėdienė, R. Plungė, T. Nekrošaitė, V. Butkus. Su irkluotojais dirbo A. Arelis, J. Aleksandravičienė, A. Baublys, V. Galubauskas. Boksininkus treniravo A. Šocikas, V. Buika, J. Kolyčevas, V. Bružas, V. Bičiulaitis. Baidarių ir kanojų irklavimo treneriais dirbo J. Gedminas, A. Civinskas, plaukimo treneriais – V. Belevičius, M. Korienė, P. ir L. Bezubovai, buriavimo – A. Grabnickas, dziudo imtynių – P. Vinciūnas, V. Sinkevičius, J. Kuricinas, L. Dudėnienė, vandensvydžio – J. Čirūnas, rankinio – V. Novickis, M. Prakapas.
Eilė mokyklos auklėtinių tapo Pasaulio čempionais ir prizininkais. Č. Jezerskas 1973, 1974 ir 1975 m. tapo savigynos imtynių čempionu, R. Vienažindis 1973 m. kanojų irklavime laimėjo II vietą, J. Kuricinas 1974 m. savigynos imtynėse II vietą, irkluotoja G. Ramaškienė 1974 m. iškovojo II, o 1975 m. – III vietą. 1975 m. A. Čikotas aštuonviete valtimi su vairininku laimėjo II vietą, L. Kaminskaitė porine keturviete III vietą, 1978 m. dviviete porine valtimi – II vietą. V. Butkus 1975 m., irkluodamas porinėje keturvietėje valtyje, iškovojo III vietą, kanojininkas V. Čekaitis 1981 m. laimėjo II ir III vietas. Boksininkai V. Bičiulaitis ir D. Šemiota 1995 m. iškovo bronzos medalius. V. Kazlauskas sportinio ėjimo rungtyje iškovojo vieną SSRS ir dvi Pasaulio taures, pagerino Europos 20 km ėjimo rekordą ir pasiekė tris Pasaulio rekordus.
Visų spalvų medalius mokyklos auklėtiniai iškovojo ir Europos čempionatuose. Boksininkas R. Tamulis tris kartus (1961, 1963 ir 1965 m.) tapo žemyno čempionu. Tris kartus (1963, 1965 ir 1967 m.) Europos auksą laimėjo irkluotoja R. Tamašauskaitė aštuonviete valtimi su vairininke J. Narvydaite, 1964 ir 1966 m. jos iškovojo Europos sidabrą. Irkluotoja G. Šidagytė 1967 m. vienviete porine valtimi iškovojo III vietą, 1969 ir 1973 m. tapo Europos čempione. Stalo tenisininkė A. Skarulienė 1968 m. tapo čempione komandinėje įskaitoje. V. Dudinas 1969 m. 3000 m kliūtiniame bėgime iškovojo III vietą. Č. Jezerskas 1972 m. tapo savigynos imtynių čempionu. 1973 m. irkluotojas V. Butkus vienviete porine valtimi iškovojo sidabrą. A. Songaila 1976 m. tapo savigynos imtynių čempionu, V. Stanionis – Europos bokso čempionu.
Daugelis mokyklos sportininkų tapo SSRS čempionatų bei tautų spartakiadų čempionais ir prizininkais, jaunimo ir jaunių amžiaus grupėse – Pasaulio ir Europos čempionais bei prizininkais.
Kauno ASMM veiklą reprezentuoja ne tik Olimpiadų, Pasaulio, Europos, Universiadų bet ir Lietuvos įvairių amžiaus grupių čempionai bei prizininkai. Plaukikė B. Užkuraitytė 38 kartus tapo Lietuvos čempione įvairiais plaukimo stiliais, boksininkai V. Bičiulaitis Lietuvos čempionu tapo 13 kartų, V. Subačius – 14 kartų. S. Krėpšta orientavimosi sporte Lietuvos čempionu buvo 5 kartus, vandensvydininkai ir rankininkai – po 12 kartų.
Viktoras Krimelis
Lietuvos sporto muziejus
