2020 m. vasario 2 dieną Lietuvos sporto muziejuje susirinkęs iškiliausių Lietuvos lauko tenisininkų žiedas bei garbūs svečiai nekantriai laukė ne tik ilgamečio, bet ir buvusio vieno iškiliausio Lietuvos lauko teniso žaidėjo, teisėjo, Lietuvos teniso vystymosi istorijos žinovo, mokslų daktaro, rašytojo, už naftos išteklių atradimus valstybinės premijos laureato, 10 metų pripažintu geriausiu buvusios TSRS teniso teisėju, 1973 m. pasaulio universiados, 1983 metų 15-to Europos čempionato finalinių varžybų teisėjo, penkių TSRS spartakiadų finalinių varžybų teisėjo, šešiolikos knygų autoriaus ir daugelio kitų darbų nuveikusio bei apdovanojimų pelniusio žmogaus Vinco Korkučio, kuris  savo naujausioje knygoje nušvietė vienos iš pirmųjų Lietuvoje esančių sporto šakų – Lietuvos lauko teniso atsiradimo ir jo vystymosi bei klestėjimo istoriją, kuri  per 100 metų trukusį laikotarpį nuėjo nelengvą, bet garbingą kovų ir pergalių kelią.

 Muziejaus direktorius Pranas Majauskas, pasveikinęs atvykusį Dr. Vincą Korkutį ir svečius, pasakė, kad dar 1919 m. liepos 13 d. Lietuvos sporto tarybos iniciatyva surengtoje pirmojoje parodomojoje sporto šventėje buvo pristatytos tik keturios tuo metu Lietuvoje kultivuotos sporto šakos: lengvoji atletika, sunkioji atletika, futbolas ir lauko tenisas.  Gerb. Dr. Vincas Korkutis, pristatydamas savo atvežtą naują knygą ,,LIETUVOS TENISO SĄJUNGAI – 100 METŲ“, susirinkusiai auditorijai, išsamiai paaiškino, kad tiek nuotraukas, tiek pačią istorinę medžiagą knygoje pateikė iš  daugelio teniso mėgėjų asmeninių archyvų, o jų pagrindiniais autoriais yra J. Jodikaitis, V. Korkutis, V. Matulaitis, A. Pledis, R. Poderis, S. Srazdelis, V. Telksnys ir kiti.  Autorius joje labai vaizdžiai ir nuosekliai nušviečia visą nuo 1919 m. nueitą teniso kaip sporto šakos gyvavimo kelią, pradedant Lietuva, aplankant daugelį Europos šalių, Sibiro platybes, Jungtines Amerikos Valstijas ir pan., o kartu  ir visos Lietuvos tenisininkų šeimos, jos išskirtinių narių, tiek vyrų, tiek moterų pasiekusių sportinę šlovę ir pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu mastu. Jis be galo vaizdžiai aprašo šiuolaikinio teniso mėgėjus tarptautiniu mastu, švenčiančius 145 metų jubiliejų, o kartu parodo, kad pirmieji lauko teniso kaip sporto šakos žingsniai  Lietuvoje buvo atlikti grafo Felikso Tiškevičiaus, kuris apsilankęs 1900 m. Paryžiuje ir pamatęs Švedijos karalių Gustavą V žaidžiantį tenisą nutarė pats pramokti šio iš senovės Graikijos ir Romėnų imperijos laikų atkeliavusio mėgstamo žaidimo su kamuoliu. Grafas F. Tiškevičius pirmą Teniso aikštelę įrengė Astravo dvare 1900 m., o baigdamas statybas Palangoje 1902 m. įrengė aikštelę prie rūmų. Toliau autorius gana nuosekliai ir išsamiai aprašo visą Lietuvos teniso istoriją ir ne tik žaidimo, bet ir pačių tenisininkų atradimus, laimėjimus bei nesėkmes.  Nepaprastai maloniai nuteikia jo išsakytos mintys, kad šia sporto šaka galima užsiimti nuo mažens iki gilios senatvės.  Knygoje yra   išsakyta padėka rėmėjams, o taip pat mintis, kad tenisas, kaip žaidimas su kiekviena diena tampa vis populiaresniu ir mėgstamiausiu ne tik jaunimo, bet ir senjorų tarpe. Katu parodo, kad be galo daug gerų minčių yra išsakę šalies vadovai, kad Tenisas tai gyvenimo  būdas.  Autorius daug dėmesio skiria  iškiliausiam lietuviui, pasaulinei žvaigždei Vitui Kevinui Gerulaičiui ir daugeliui, nuo pirmųjų teniso atsiradimo dienų, buvusių žvaigždžių. Be to  gana plačiai nušviečia ne tik Lietuvos, bet ir užsienyje gyvuojančių lietuvių teniso klubų gyvenimą.

Po autoriaus išsamios kalbos daug gražių žodžių knygos autoriaus adresu pasakė vienas iš rėmėjų ir organizatorių  Kauno teniso klubo vadovas Alfredas Rimitis bei į disputą gana aktyviai įsijungė atvykę svečiai: Stasys Labanauskas, Ramojus Liubartas, Gracijus Remeikis, Elena Anilionienė, Kęstas Paplauskas, Ričardas Abarevičius, Kęstutis Makarevičius, Martynas Norkus, Meilutė Masiliūnienė, Inesa Mackevičiūtė, Algimantas Sipavičius, Stepas Skrupskas. Daug prisidėjo rengiant šį renginį Stasys Labanauskas jaunesnysis ir Kauno teniso klubo renginių organizatorė Eitvydė Helmienė bei Lietuvos sporto veteranų klubo vokalinis instrumentinis ansamblis ,,Ąžuolynas“ ( vad. Vincas Biliūnas) ir Lietuvos sporto muziejaus kolektyvas. Po tokio gražaus ir turiningo knygos pristatymo norom nenorom susimąstai: „Ką gali gyvenime nuveikti vienas žmogus?“,  kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo neturintis nei ypatingo ūgio, nei fizinių galių, o per savo gyvenimą atlikęs tiek neįtikėtinų kilnių darbų ir paliekantis ateinančioms kartoms gilų pėdsaką ne tik sporto, bet ir mokslo, kūrybos, gamybos,  nenuilstančio visuomeninio organizacinio darbo bei tiek gražių ir gerų minčių ateičiai.

Pranas Majauskas