Kūno kultūros rūmams – 90

Kūno kultūros rūmai (KKR) įsteigti Kaune 1932 m. liepos 15 d. Kūno kultūros įstatymu, kuris įsigaliojo paskelbus jį Vyriausybės žinių Nr. 390 vietoje iki tol veikusios Lietuvos sporto lygos (įkurtos 1922 m.).  Rūmus sudarė Respublikos Prezidento skiriamas direktorius ir Švietimo ministro skiriama 9 narių taryba. Rūmų veiklą prižiūrėjo Švietimo ministerija. Pirmuoju Rūmų direktoriumi buvo paskirtas dr. Antanas Jurgelionis, 1934-1940 m. KKR vadovavo Vytautas Augustauskas.

KKR savo veikloje vadovavosi 1932 m. Kūno kultūros įstatymu, 1934 m. KKR tarybos statutu, 1933 ir 1935 m. Kūno kultūros organizacijų santvarkos instrukcijomis, 1936 m. Valstybinio kūno kultūros ženklo statutu, 1937 m. Kūno kultūros organizacijoms tvarkyti ir registruoti taisyklėmis, kt. teisės aktais.

KKR vienijo ir koordinavo visų Lietuvoje veikusių sporto organizacijų veiklą, organizavo suvažiavimus, ruošė kursus kūno kultūros mokytojams ir instruktoriams, teikė Švietimo ministrui kūno kultūros mokytojų kandidatūras, programas kūno kultūros mokytojo cenzui įgyti, išdavė leidimus užsiimti kūno kultūros praktika, steigė ir tvarkė sporto aikštes, sales, baseinus, jaunimo sveikatos priežiūros punktus. Visos veikiančios sporto organizacijos turėjo pateikti Rūmams savo statutą ir, jei jis neprieštaravo Kūno kultūros įstatymui, jos buvo įregistruojamos. Tik įregistruotų organizacijų atstovai galėjo dalyvauti varžybose.

Kūno kultūros rūmams – 90
Pirmoji Kūno kultūros rūmų būstinė

Prie KKR veikė sporto šakų Kamuolio žaidimų, Vandens ir Žiemos sporto sąjungos. KKR įsteigė savo apskričių komitetus. 1932–1933 m. leido iliustruotą savaitinį žurnalą Kūno kultūra ir sveikata.

1934 m. įkurta aukštoji kūno kultūros mokykla – Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK). Per ketverius metus jie paruošė tris absolventų laidas. Iš viso kursus baigė 43 vyrai bei 63 moterys. 32 vyrai baigė Karo mokyklos aspirantūrą ir įgijo jaunesniojo leitenanto laipsnį, tad jie galėjo dirbti ne tik kūno kultūros mokytojais, bet ir dėstyti mokyklose karinio parengimo kursą.

1936 m. įvestos normos Valstybiniam kūno kultūros ženklui gauti. 1936 m. vasarį KKR taryba priėmė Valst. kūno kultūros ženklo statutą. 1938 m. surengta Lietuvos tautinė olimpiada, kurios tąsa mūsų laikais galėtume laikyti Pasaulio lietuvių sporto žaidynes. 1934–1939 m. Kaune pastatyti Kūno kultūros rūmai, Kauno sporto halė, Klaipėdos sporto rūmai.

1938 m., uždarius AKKK, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete įsteigta Kūno kultūros katedra, kuriai vadovavo KKR direktorius V. Augustauskas. Universitetas galėjo rengti platesnio profilio specialistus.

Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, Lietuvos SSR Liaudies Komisarų Tarybos 1940 m. gruodžio 17 d. nutarimu Kūno kultūros rūmai buvo perduoti Respublikiniam fizinės kultūros ir sporto komitetui. 1945 m. lapkričio 3 d. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (KKI).

Lietuvos centriniame valstybės archyve (LVCA) saugomas KKR fondas Nr. 933. Jame yra 3 apyrašai ir 4698 apskaitos vienetai/bylos. Dokumentų chronologinės ribos apima 1922–1943 m. laikotarpį (dokumentai lietuvių kalba). AKKK fonde Nr. 934 yra 1 apyrašas ir 45 apskaitos vienetai/bylos. Dokumentų chronologinės ribos 1934–1939 m. (dokumentai lietuvių kalba). Beje, AKKK dokumentų yra ir KKR fonde Nr. 933.

KKR vadovai 1932 – 1940 m.

A. Jurgelionis – kūno kultūros ir sporto organizatorius, gydytojas, gerontologas. Sporto medicinos ir gerontologijos pradininkas, tautinės kūno kultūros sistemos kūrėjas. Studijavo S-Peterburgo karo medicinos akademijoje, baigė Paryžiaus universitete mediciną (1926 m. dr.), 1926–1940 m. dirbo gydytoju Kaune. Vienas iš Lietuvos sporto lygos (LSL) kūrėjų, 1926–1929 m. jos vadovas. Vadovavo Lietuvos sportininkų delegacijai 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse. Su kitais įkūrė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą (LFLS), Sporūtos iniciatorius ir organizatorius. Įsteigė ir redagavo žurnalą Fiziškas auklėjimas, parengė Kūno kultūros įstatymo projektą. KKR (dab. LSU rūmų) statybos iniciatorius ir pirmasis direktorius (1932 – 1934 m.), AKKK steigėjas.

Kūno kultūros rūmams – 90
A. Jurgelionis

Sovietmečiu: Respublikinės priešmaliarinės stoties vedėjas, daug prisidėjo prie maliarijos likvidavimo Lietuvoje. Dirbo Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos institute, įkūrė Gerontologijos ir geriatrijos skyrių ir jam vadovavo, buvo Gerontologų ir geriatrų mokslinės draugijos, įkurtos jo iniciatyva, pirmininkas. Parašė knygas: Kariuomenės fiziškas lavinimas (1929), Fiziškas lavinimas: paskaitos, skaitytos Vytauto Didžiojo metais kūno lavinimo ir medicinos kontrolės kursuose (1929), Sporūta: Kūno kultūros rūmų sporto talka (1933), Mankštos savistaba (1933). Apdovanotas Vyties Kryžiaus 1 laipsnio ordinu (1921), Baltojo Liūto 5 laipsnio ordinu su kardais (Čekoslovakija, 1927), Gedimino 4 laipsnio ordinu (1929). Mirė Vilniuje 1976 m. (82 m.).

V. Augustauskas (iki 1939) – Augustaitis – kūno kultūros ir sporto veikėjas, pedagogas. Nuo 1933 m. vadovavo Kauno miesto ir apskrities Sporūtos komitetui, 1934 – 1940 m. KKR direktorius, vadovavo AKKK. 1938 m. su kitais Vytauto Didžiojo universitete įkūrė Kūno kultūros katedrą, buvo jos vedėjas. 1937–1940 m. – LTOK pirmininkas. Vienas pagrindinių organizatorių užmezgant ryšius su JAV lietuvių kilmės sportininkais. Žurnalo Fiziškas auklėjimas vyriausiasis redaktorius (1935–1940 m.), vienas iš žurnalo Tautos mokykla leidėjų.

Kūno kultūros rūmams – 90
V. Augustauskas

1932 m. įstojo į Lietuvių tautininkų sąjungą, 1940 m. buvo jos generalinis sekretorius. Todėl 1940 m., Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, NKVD nuteistas 8 metus kalėti ir išvežtas į Rybinską (Rusija). 1945 m. grįžęs į Lietuvą, dirbo LKKI Pedagogikos ir psichologijos katedros vedėju. 1949 m. pašalintas iš instituto, jam neleista ginti mokslų kandidato disertacijos. Mirė Kaune 1958 m. (54 m.).

1932-1934 m. KKR veikė išsinuomotose patalpose miesto centre, dabar Totorių g. 10. 1934 m. pagal žymaus architekto Vytauto Landsbergio (Žemkalnio) projektą pastatyti nauji Kūno kultūros rūmai, dabar Lietuvos sporto universiteto (LSU) centriniai rūmai.   

Kūno kultūros rūmams – 90
Kūno kultūros rūmai dabar

  Parengė: Eugenijus Rūkas, muziejininkas