Šiuolaikinio/modernaus Lietuvos sporto pradžia ir pirmieji konkretūs jo plėtotės žingsniai siejami su 1919 m. gegužę Kaune įkurta „Lietuvos sporto sąjunga“, 1920 m. rugpjūtį jos vietoje įsteigta „Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga“ bei 1922 m. kovą įkurta „Lietuvos sporto lyga“. Kokybiškai naują sporto raidos Lietuvoje etapą ženklino 1932 m. liepą priimtas valstybinis „Kūno kultūros įstatymas“ ir tų pačių metų spalį Kaune įkurti Kūno kultūros rūmai, vadovaujami kūno kultūros ir sporto organizatoriaus, pedagogo ir mokslininko, gydytojo Antano Jurgelionio (1894-1976).
Netrukus pradėta brandinti idėją kurti Lietuvos sporto muziejų. 1934 m. žurnale „Kūno kultūra ir sveikata“ paskelbta publikacija apie tokio muziejaus būtinybę. Tačiau vėliau sekęs Antrasis pasaulinis karas, sovietų ir nacių okupacijos šio sumanymo realizuoti neleido. Tik 8-to dešimtmečio pradžioje sporto istorijos eksponatus pradėta kaupti tuomečio Kauno valstybinio istorijos muziejaus (KVIM, dabar Vytauto Didžiojo karo muziejus – VDKM) fonduose. Tuometėje ekspozicijoje skirta vietos Lietuvos SSR sporto laimėjimams nušviesti, rengtos parodos, susitikimai su žymiais sportininkais ir pan.
Padėtis pagėrėjo, kuomet LSSR Ministrų taryba 1981 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą „Dėl tolesnio fizinės kultūros ir sporto masiškumo didinimo respublikoje“, numačiusį ir Sporto muziejaus steigimą. Rinkti ir kaupti eksponatus Kultūros ministerija 1982 m. balandžio 21 d. nutarimu įpareigojo tris respublikinius muziejus – KVIM, Šiaulių „Aušros“ ir buv. LSSR revoliucijos muziejų Vilniuje.
Didelis Sporto muziejaus kūrimo entuziastas buvo garsus Lietuvos cirko artistas, sporto veteranas Jonas Ramanauskas (1912-1996), surinkęs nemažai visuomenės parašų dėl tokio muziejaus kūrimo Kaune. Didelį darbą kuriant būsimą Sporto muziejų nuveikė tuometis Kauno m. Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Pranas Majauskas. Jis su talkininkais rengė muziejaus steigimo strategiją, telkė organizacijų bei pavienių asmenų pastangas vykdant pastatų, paskirtų muziejui Senamiestyje, remonto ir pritaikymo darbus, renkant eksponatus, rengiant ekspoziciją ir pan. Aktyvūs talkininkai šioje veikloje buvo Kauno sporto veteranų klubas „Ąžuolynas“, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno m. rėmimo grupės nariai.
Pirmaisiais sporto istorijos muziejininkais tapo KVIM darbuotojai Arvydas Jakštas ir Algis Markūnas. Prasidėjo kryptingas eksponatų kaupimas, parodos; iš jų minėtinos: „Tarybų Lietuvos sporto laimėjimai“ (1976 m.), „Lietuvos sporto ištakos ir laimėjimai“ (1988 m., skirta Tautinės olimpiados 50-mečiui), „Sportas Nepriklausomoje Lietuvoje“ (1991 m.), „Lietuvos krepšiniui – 70“ ir kt.
Reikšmingą KVIM veiklą sporto istorijos bare teigiamai įvertino sporto visuomenė. 1988 m. gruodį Kauno sporto halėje vykusio III-ojo Lietuvos sporto veteranų sąskrydžio metu dukart olimpinis dviračių treko čempionas Gintautas Umaras muziejui įteikė odoje surašytą svarbiausių XX amžiaus Lietuvos sporto įvykių metraštį (dabar eksponuojamas Lietuvos sporto muziejuje). Tai buvo ženkli paskata sparčiau kurti būsimą Sporto muziejų.
1989 m. sausio 1 d. KVIM įkurtas Lietuvos sporto istorijos sektorius, o lygiai po metų (1990-01-01) – Lietuvos sporto istorijos skyrius, kurio darbuotojai nuosekliai kaupė eksponatus, rengė parodas, gvildeno sporto istorijos klausimus.
Pradėta intensyviai ieškoti patalpų Kaune ir Vilniuje. Jų neradus, VDKM šiam tikslui paskyrė savo patalpas Kauno senamiestyje, Muziejaus g. 7 ir 9. Pastato rekonstrukcijos projektą parengė architektai D. Augustinaitė ir A. Palukaitis, ekspozicijos dizainą – archit. R. Kreivytė. Į čia perkėlus VDKM sukauptą sporto istorijos fondą ir sportininkų bei sporto veteranų dovanotus eksponatus, 1991 m. rugpjūčio 2 d., vykstant IV-osioms Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, oficialiai atidarytas Sporto istorijos skyrius, kaip VDKM padalinys. Skyriaus vedėju paskirtas A. Jakštas. 1993 m. gruodžio 27 d. lankytojus pakvietė pirmoji ekspozicija. Josrėmėjai buvo: Kauno „Dailės“ kombinatas, Sporto gaminių fabrikas „Dinamo“, UAB „Lituanika“, Panevėžio stiklo fabrikas, LR Kultūros ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas.
Sporto istorijos skyriui įsikūrusSenamiestyje, padaugėjo darbuotojų. Pradėjo dirbti patyręs muziejininkas Algirdas Kvedaras, fondų apskaitos ir apsaugos sektoriui pradėjo vadovauti Ilona Petrokienė. Turėdama ir dailininko išsilavinimą, ji tapo rengiamų parodų dizainere. 1996 m. surengtoje konferencijoje sporto paveldo klausimais Sporto istorijos skyriuspripažintas pagrindine sporto paveldo įstaiga Lietuvoje. Tačiau dėl įvairių priežasčių jisdar ilgą laiką nebuvo savarankiškas.
Tik 2006 m. sausio 3 d., pasikeitus VDKM steigėjui (muziejus perėjo Krašto apsaugos ministerijos žinion), Sporto istorijos skyrius tapo savarankišku Lietuvos sporto muziejum (LSM), jo steigėju – Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR vyriausybės, muziejaus direktorium paskirtas Pranas Majauskas.
LSM ne tik kaupia, viešina, bet ir tiria kūno kultūros ir sporto paveldą, rengia temines parodas įvairių sporto šakų, žymių sportininkų ar sporto įvykių sukaktuvėms/jubiliejams pažymėti. Pažymėtinos tokios parodos, kaip „Lietuvos krepšiniui – 85“, „Lietuvos stalo tenisui – 80“, „Lietuvos lengvajai atletikai – 80“, „Pirmosios tautinės olimpiados 70-metis“, „Lietuvos plaukimui – 85“.
Muziejui priklauso du pastatai. Viename jų (Muziejaus g. 7) įsikūrę darbuotojai, biblioteka, fondai, antrame aukšte įrengta pagrindinė ekspozicija, edukacinė klasė, vestibiulyje rengiamos teminės parodos. Gretimame pastate (Muziejaus g. 9) įrengta Jadvygos ir Jono Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspozicija ir „Ringo džentelmeno“ Algirdo Šociko bokso ekspozicija, viršuje yra vadinamoji „Olimpiečių pastogė“, kurioje kartas nuo karto susiburia sporto veteranai, rengiamos sporto ir meno parodos. Iš pastarųjų minėtinos „Linijos muzika Stasio Krasausko lakštuose“ (2009-2010 m.; sportininko ir dailininko 80-mečiui), tarptautinė Portugalijos meno paroda „Porto Kaunas“ (2009 m.), „Kaunas fotonuotraukose“ (2009 m.), „Kalnai mums savo simfoniją groja“ (foto meno paroda), „Lietuvos šaulių sąjungos vėliavos ir apdovanojimai“ (sąjungos 90-mečiui). Olimpiečių pastogėje Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto bakalaurai ir magistrai rengia savo parodas, gina baigiamuosius darbus.
Talkinant Lietuvos olimpinei akademijai, 2005 m. muziejuje surengta konferencija „Lietuvos sporto paveldo problemos“, 2007 m. – „Sporto paveldas ne tik istorijai“ ir kt. Pranešimus skaitė žinomi sporto srities mokslininkai prof. Povilas Karoblis, prof. Stanislovas Stonkus ir kt.
LSM leidžia rengiamų parodų bukletus, brošiūras, 2007 m. išleido informacinį leidinį „Lietuvos sporto muziejus“, jo darbuotojai dalyvauja rengiant „Lietuvos sporto enciklopediją“, dalyvauja konferencijose, rengia ir skaito pranešimus.
Sporto muziejaus fonduose sukaupta apie 20 tūkst. eksponatų. Apie 1000 jų rasite pagrindinėje ekspozicijoje ir parodose. Čia pristatoma Lietuvos sporto istorija nuo ištakų XX amžiaus pradžioje iki šių dienų, supažindina su kūno kultūros ir sporto pradininkais, sporto šakų raida, apima pagrindines ir populiariausias sporto šakas Lietuvoje.
Tarp išskirtinių muziejaus eksponatų yra legendinio boksininko Algirdo Šociko du (1953 ir 1955 m.) Europos čempiono diržai, 1968 m. Kauno „Žalgirio“ rankininkių iškovota Europos šalių čempionių taurė, 1986 m. Tarpkontinentinė V. Džonso taurė ir 1999 m. Eurolygos čempionų taurė, iškovotos Kauno „Žalgirio“ krepšininkų, 1988 m. slidininkės Vidos Vencienės Kalgario žiemos olimpiadoje iškovotas bronzos medalis… Ekspozicijoje rasite žymiausių Lietuvos sportininkų – Olimpinių, Pasaulio ir Europos čempionų bei prizininkų – regalijas, dokumentiką, asmeninius daiktus, sportinės aprangos, sporto inventoriaus pavyzdžius.
Eksponatus muziejui dovanojo įvairių sporto šakų atstovai, olimpiečiai, sporto veteranai: Antanas Bagdonavičius, Jonas Čepulis, Vladas Česiūnas, Vida Vencienė, Gintautas Umaras, Robertas Žulpa, Lina Kačiušytė, Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė, Adolfas Varanauskas, Birutė Užkuraitytė-Statkevičienė, Algirdas Šocikas, Stanislovas Stonkus, Modestas Paulauskas, Alfonso Vietrino giminės, Antanas Juodžbalis, Viktoras Severinas, Jonas Čirūnas ir kt. Eksponatų muziejui dovanojo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos studentų ir kūno kultūros mokytojų asociacijos, JAV lietuviai – žurnalistas ir architektas Kęstutis Čerkeliūnas, Antanas Supronas, Gražina Vokietaitytė, Kanados lietuvis Vincentas Paulionis ir kt.
Naujas reikšmingas Sporto muziejaus raidos žingsnis buvo garsių Lietuvos cirko artistų Jadvygos ir Jono Ramanauskųvardu pavadintos Lietuvos cirko istorijos ekspozicijos atidarymas 2006 m. balandį. 120 kvad. metrų erdvėje eksponuojama per 350 eksponatų: fotonuotraukos, plakatai, knygos, atvirukai, įvairūs suvenyrai, dovanos, sveikinimai, apdovanojimai, drabužiai, cirko rekvizitas. Ekspozicijos pagrindą sudaro muziejui dovanota visa, kelis dešimtmečius J. ir J. Ramanauskų kaupta lietuviškojo cirko kolekcija.
2009 m. muziejuje įrengta edukacinė klasė su garso ir vaizdo aparatūra, darbuotojai aprūpinti kompiuterine technika.
2015 m. sausį muziejus praturtėjo nauja – Lietuvos bokso ekspozicija, pavadinta legendinio boksininko, trenerio, „ringo džentelmeno“ Algirdo Šociko vardu. Didžiąją dalį jos eksponatų sudaro A. Šociko sūnaus Gintauto muziejui dovanoti tėvo iškovoti trofėjai, prizai, valstybiniai apdovanojimai, suvenyrai. Be to ekspozicija atspindi daugelio kitų įžymių Lietuvos boksininkų ir trenerių bei garsių lietuvių išeivių ringo meistrų pergales.
Muziejuje ne kartą lankėsi garbūs svečiai: LR prezidentas Valdas Adamkus (jis padovanojo 1948 m. Pavergtųjų tautų olimpiadoje Niurnberge iškovotus medalius), LR premjerai Gediminas Vagnorius ir Adolfas Šleževičius, kai kurie Seimo nariai, Europos olimpinių komitetų prezidentas Patrick Hickey, CESS prezidentas Rafael Niubo, LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, mokslo pasaulio atstovai – akademikai Jurgis Brėdikis, Jurgis Vilemas, Antanas Kudzys ir kt.
Po 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių Sporto muziejų aplankęs geriausias XX amžiaus Lietuvos sportininkas Arvydas Sabonis padovanojo savo sportinius marškinėlius su Lietuvos krepšinio rinktinės, laimėjusios bronzos medalius, žaidėjų autografais. Svečių knygoje A. Sabonis paliko tokį įrašą: Net negaliu patikėti, kad ilgai nežinojau, jog yra toks Sporto muziejus, kuris, tikiuosi, ir ateityje nustebins ne vieną lankytoją ir sporto mėgėją bei gerbėją…
Muziejininkai dėkingi sportininkams, jų artimiesiems, treneriams, sporto organizacijoms, klubams už dovanotus trofėjus, dokumentiką, fotomedžiagą ir tikisi, kad Lietuvos sporto muziejus ir ateityje turės galimybę įsigyti naujų reikšmingų eksponatų, kurie praturtins jo fondus, leis rengti naujas turiningas, informatyvias parodas. Sporto paveldo kaupimas, jo išsaugojimas, tyrimas ir sklaida, išlieka svarbiausiomis Lietuvos sporto muziejaus veiklos sritimis.
2006 – 2019 m. Lietuvos sporto muziejaus steigėjas buvo Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR vyriausybės. Pastarąjį likvidavus, muziejaus steigėja tapo nauja – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pasikeitus pavaldumui, 2020 m. iš pareigų atleistas buvęs ilgametis muziejaus direktorius Pr. Majauskas, l. e. p. direktore paskirta vyr. fondų saugotoja Ilona Petrokienė.
Siekiant gerinti muziejaus veiklą, jo įvaizdį, be kitų atsinaujinimo darbų, susirūpinta iki šiol neišspręstu aktualiu klausimu: pastatai, kuriuose veikia muziejus, Registrų centre buvo registruoti kaip sandėliai. Šiuo metu, pritarus ir finansiškai remiant naujai muziejaus steigėjai – ŠMSM, pradėtas abiejų pastatų (Muziejaus g. 7 ir 9) paskirties keitimas ir juridinis įteisinimas. Sureguliavus pastarąjį klausimą, Sporto muziejaus kolektyvas pakvies į šventinį savo jubiliejaus renginį.
EUGENIJUS RŪKAS, muziejininkas
