Į muziejaus didžiąją salę gausiai rinkosi ne tik olimpiečiai, sporto veteranai, bet ir gausus Kauno Sąjūdžio bei kitų organizacijų būrelis. Tai Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM direktorius plk. ltn. Virgilijus Vilkelis, Šilainių seniūnijos seniūnaitis Ats. plk. Jonas Marcinkus, Šaulys, vyr. srž. Romas Eidukevičius, Kauno sąjūdietis, kultūrologas Dominikas Petras Akstinas, Kauno sąjūdietis, visuomenininkas Romualdas Jakubonis, Šaulys, savininkų bendrijos “Santarvė” pirmininkas Julius Proškus, Šaulys, Kauno sąjūdietis Jonas Arbačiauskas, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Trakų skyriaus pirmininkas ats. kpt. Gintas Vilkelis, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus narys, Lietuvos samariečių bendrijos prezidentas Sigitas Klimas, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyriaus narys, Sąjūdžio dailininkas Tautvilas Rinkevičius, Baltijos jūrų skautai vadovė Jurgita Paškevičienė, Kauno sąjūdietis Vytautas Butkus, Šaulė Genutė Jokubauskienė, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos prorektorė Rima Čepurnienė, Šaulys, Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas, Lietuvos skautų kapelionas kun. Saulius Bytautas OFM, Kauno evangelikų liuteronų parapijos klebonas kun. Saulius Juozaitis, Šaulys, metraštininkas Jonas Ivaškevičius, Šaulys Saulius Marcinkus ir kiti.
Po iškilmingo minėjimo ir apdovanojimų susirinkusius ypatingai sužavėjo ,,Gilės“ vad. vadovas Arūno Šalčiaus ir ,,Ąžuolyno“ vad. Vinco Biliūno vokalinių instrumentinių ansamblių pasirodymas. Po meninės dalies sekė dar viena iškilminga programos dalis – atsiųstos iš Jungtinių Amerikos Valstijų Vytauto Grybausko, 1944 m. pasitraukusio į Vakarus, kuris 1945 – 1953 m. žaidė Miuncheno ,,Gintaro“ ir Šionfeldo ,,Kovo“ (abu Vokietijos) lietuvių klubų komandose ir Prancūzijoje, parodos atidarymas. Nuo 1953 m. jis gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, buvusių JAV lietuvių vyrų rinktinių treneris. Jo vadovaujamos rinktinės žaidė Pietų Amerikoje, (1959), Australijoje (1964), Kanadoje (1964). V. Grybauskas iniciavo ir vadovavo krepšininkų rinktinės išvykai Į Europą 1973 m. Buvo Čikagos klubo 1972. Ir Ročesterio ,,Sakalo“ sporto klubo (1974) steigėjas. Buvo laikraščių ,,Draugas“ ir ,,Pasaulio lietuvis“ sporto skyrių redaktorius, rašė sporto tematika. Nuo 1986 m. buvo Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos ( ŠALFAAS) Garbės narys. Už nuopelnus sportui V. Grybauskas apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino i Laipsnio medaliu(1998 m. )ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde (2001) EKSPONATAI PADOVANOTI LIETUVOS SPORTO MUZIEJUI VYTAUTO GRYBAUSKO ARTIMŲJŲ. Muziejaus direktorius, pasveikinęs garbius svečius ir visus šventės dalyvius Vasario 16-osios proga, trumpai apžvelgė ne tik Nepriklausomybės metu Lietuvos sportininkų nueitą šlovingą pergalių kelią, bet ir pasiruošimo Pekino olimpinėms žaidynėms uždavinius bei viltis, kovojant ne tik dėl dalyvavimo jose, bet ir siekiant aukščiausių apdovanojimų. Didžiulį įspūdį paliko Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktoriaus plk. ltn. Virgilijaus Vilkelio pranešimas bei Jono Arbačiausko, Vaidos Pranarauskaitės, Raimondo Kaminsko, Lietuvos skautų kapeliono kunigo Saulius Bytautas OFM bei kt. pasisakymai. Už meilę Lietuvai, didžiulį indėlį, puoselėjant ne tik savų visuomeninių organizacijų, bet ir miesto, bei Respublikos visuomeninį gyvenimą, gausus būrys čia dalyvavusiųjų buvo apdovanoti Lietuvos sporto muziejaus ir Kauno sąjūdžio tarybos padėkos raštais.
Po iškilmingo parodos atidarymo visi svečiai ir šventės dalyviai turėjo galimybę dar, besiklausant gražios muzikos ir skambių dainų, pabendrauti prie kavos puodelio. Šventės organizatoriai viliasi, kad visų apsilankiusių širdyse ir atminty ši Vasario 16 – ajai skirta šventė išliks ilgai, ilgai.
Pranas Majauskas