2021-ųjų metų bendrajam muziejų projektui pristatome savąjį fenomeną – Europos šalių čempionių taurę, iškovotą legendinės Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio komandos 1968 m. Gražuolė krištolo taurė primena įspūdingas Kauno rankininkių pergales Europos arenose: 1967 m. „Žalgiris“ tapo pirmąja Lietuvos klubine komanda, laimėjusia Europos taurių turnyrą, o 1968 m. – pirmąja ir iki šiol vienintele mūsų šalies komanda tapusia stipriausia Europoje du sezonus iš eilės. Įspūdinga istorija !..
1966 ir 1967 m. „Žalgirio“ rankininkės tapo SSRS čempionėmis ir pateko į 1967 m. Europos šalių čempionių taurės turnyrą. Jame Kauno rankininkių laukė pajėgiausi Rytų Vokietijos (buvusios VDR), Vengrijos ir Rumunijos klubai. Kaunietės pirmąsias rungtynes su VDR čempione Rostoko „Empor“ komanda žaidė namų arenoje (legendinėje Sporto halėje) ir laimėjo 9:8, o Rostoke iškovojo sunkias pergalingas lygiąsias 6:6. Rungtynės prilygo žygdarbiui, nes lietuvės kovojo ne vien su varžovėmis ir sausakimšomis vokiečių sirgalių tribūnomis, bet ir su teisėju iš Rumunijos, kuris net 7 kartus šalino žalgirietes iš aikštės (varžovių nė karto) ir neįskaitė trijų Kauno komandos įvarčių. Nelengvos buvo pergalės ir prieš kitas dvi varžoves. Ketvirtfinalyje kaunietės nugalėjo Budapešto „Spartacus“ (Vengrija) ekipą 7:8 ir 11:8, pusfinalyje – Timišoaros „Universitatea“ (Rumunija) komandą 10:7 ir 4:5. Ir štai Čempionių taurės finalas. Dėl Slovakijos sporto žurnalo „Štart“ prizo (krištolo taurės) rungtynės su „Leipcig SC“ iš VDR rankininkėmis vyko Brati- slavoje 1967 m. balandžio 2 dieną. Tais laikais sirgaliai iš Lietuvos į Slovaki jos sostinę nuvykti negalėjo, tačiau „Žalgirio“ rankininkės Bratislavos sporto rūmuose nebuvo vienos. Jas palaikė tuomečio KPI (dabar KTU) ansamblio „Nemunas“ dainininkai ir šokėjai, tomis dienomis gastroliavę Vienoje ir vie- nam vakarui atvykę į Bratislavą, kad palaikytų Kauno komandą… Finalo dvikova vyko labai įtemptai: 1:1, 2:2, 3:3 – ir taip visą pirmą kėlinį. Viltis sužibo tik antro kėlinio pabaigoje, kai rezultatu 8:5 į priekį išsiveržė kaunietės. Bet paskutinėmis mačo minutėmis iš aikštės buvo pašalintos dvi mūsų žaidėjos, vokietės dar pelnė du įvarčius ir „Žalgiris“ laimėjo rezultatu 8:7 ir pirmą kartą tapo Europos klubinių komandų čempionu. Kauno komandoje žaidė: Rožė Stasiulevičienė, Elena Janilionytė, Elena Petkienė, Pajauta Dimaitė, Danutė Vaitiekūnienė, Regina Bitinaitė, Angelė Pasvenskienė, Gražina Lapinskaitė, Eleonora Zabulėnaitė, Gražina Galminaitė, Stefa Leščinskaitė ir Anelė Lasickaitė. Komandą treniravo Fausta Bimbienė. Po metų „Žalgiris“ tapo pirmąja komanda, Europos čempionių taurę laimėjusia du sezonus iš eilės. Apginti stipriausios žemyno ekipos vardą 1968 m. buvo lengviau negu jį iškovoti. Burtai kaunietėms lėmė silpnesnes varžoves ir iki finalo nė viena komanda nemetė kaunietėms rimtesnio iššūkio. Aštuntfinalyje žalgirietėms žaisti nereikėjo. Ketvirtfinalyje kaunietės nugalėjo Vakarų Vokietijos (buvusios VFR) klubą „ETV Hamburg“ 23:12 ir 10:14, pusfinalyje įtikimamai laimėjo prieš Krokuvos „Cracovią“ iš Lenkijos 17:9 ir 17:8. Ir vėl Čempionių taurės finalas. Ir vėl surengtas Bratislavoje 1968 m. kovo 31 dieną. Kauno „Žalgiris“ susitiko su jau pažįstamomis Rostoko „Empor“ rankininkėmis. Rungtynės vyko labai permainingai. Pirmajame kėlinyje, kuris baigėsi lygiosiomis 5:5, pirmavo tai viena, tai kita komanda. Antrajame kėlinyje iniciatyvą perėmė kaunietės ir rezultatas šoktelėjo iki 9:6. Kai skirtumas išaugo iki 13:9, vokietės pakilo į lemiamą šturmą. Tikra finalo heroja tapo „Žalgirio“ vartininkė Rožė Stasiulevičienė: ji atrėmė tris 7 m baudinius ir kelis kartus gelbėjo komandą nuo, regis, neišvengiamų įvarčių. „Žalgiris“ iškovojo pergalę rezultau 13:11 ir antrą kartą iš eilės į viršų kėlė Europos šalių čempionių taurę. Antrojo triumfo autorėmis išliko daugelis Kauno rankininkių, tik vietoj G. Galminaitės ir E. Zabulėnaitės žaidė Regina Grinevičiūtė ir Irena Tuinylaitė. Po 50 metų nuo šių didžiųjų pergalių (2018-ųjų vasarį) legendinės „Žalgirio“ rankininkės buvo pagerbtos Kauno sporto halėje, joms įteikti Lietuvos rankinio federacijos (LRF) aukso ženklai už nuopelnus Lietuvos rankiniui. Legendinės komandos trenerei F. Bimbienei būsimo 90-ojo jubiliejaus proga buvo įteiktas LRF aukso ordinas (trenerė mirė 2020 m. kovą). Žalgiriečių pagerbimo šventėje nedalyvavo dvi anapilin iškeliavusios klubo rankininkės: E. Zabulėnaitė ir R. Bitinaitė pagerbtos tylos minute. Lietuvos sporto muziejuje eksponuojama antroji krištolinė Europos šalių čempionių taurė primena didžiąsias mūsų klubinio rankinio pergales ir teikia vilčių, kad Lietuvos rankinis pergalingai grįž į Europos ir pasaulio arenas.
1968 m. Europos šalių čempionių taurė
Kauno „Žalgirio“ rankininkės su 1967 ir 1968 m.
Europos šalių čempionių taurėmis (iš LSM fondų)
Legendinės „Žalgirio“ rankininkės 2018 m. (foto: rankinis.lt)
Parengė
Eugenijus Rūkas
LSM muziejininkas